- vapsėti
- vapsė́ti, vàpsi (vàpsia Jrb), -ė́jo menk. 1. intr. NdŽ, DŽ1 čepsėti: Lūpom tik vàpsi Gs. Rožančius rankoj, lūpos vàpsi, o dairosi po bažnyčią Gs. Jo lūpos ėmė beprasmiškai vapsėti A.Vaičiul. Kokia jo šneka – tik vàpsi! Vlkv. Vàpsi švapsi sena boba be dantų Nmj. Vapsiù vapsiù – nepašneku gerai PnmŽ. Bėgu namo drebėdamas, lūpoms savo vapsėdamas LMD. | Arklio lūpos vàpsi Vlkv. 2. tr., intr. Gs niekus kalbėti, plepėti, vapėti: Ką tu čia vapsì visokius niekus Prn. Ko tu dabar vapsì ką nereik Jrb. Nei jam reik, nei gana – vapi vapi atėjo ir vàpsi Dkš. Susitinka ką nors ir vàpsi kokią valandą Snt. Kaži ką jis tę vàpsi? Plv. Vapsì vapsì kaip šuva Rk. Nutilk nevapsė́jus! PnmR. \ vapsėti; nuvapsėti; pavapsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.